2018-12-14, penktadienis, 19:45.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 08:34, leidžiasi 15:49, dienos ilgumas 7:15.

Žemės ūkis keičia savo veidą

2017-10-15, paskelbė agroexpresas .lt
Žemės ūkis keičia savo veidą

Klimato kaita nesulaikomai įsibėgėja ir anksčiau ar vėliau tradicinė žemdirbystė bus sunaikinta. Jau dabar vasarai įpusėjus temperatūra Londone ir Paryžiuje pakyla iki 40 °C ir daugiau. Pietiniuose Europos regionuose  temperatūra  įveikia ir  50 °C  ribą.   Tūkstančiai žmonių miršta nuo saulės smūgio. Karštis išprovokuoja didžiulius miškų gaisrus, išdžiovina upes. Ispanija, Italija ir Balkanai pamažu virsta dykumų šalimis, savo klimatu panašiomis į Šiaurės Ameriką.

 

Galima sakyti, kad įžengėme į tradicinės žemdirbystės daugelyje ES šalių baigiamąjį etapą ir prieš akis veriasi nauja žemdirbystės era – nuo laukų pereinama prie patalpų, kuriose atydžiai bus kontroliuojami visi aplinkos parametrai.  Žiūrint iš trumpalaikės perspektyvos, tai iššauks didelius socialinius ir ekonominius neramumus. Tačiau ilgalaikės perspektyvos požiūriu – tai neišvengiama ir naudinga.

 

Meniu papildys vabzdžiai

 

Maisto  problema  gali  pastūmėti ieškoti naujų produktų šaltinių. Vienas jų – vabzdžiai. JTO mano, kad per pastaruosius  dvidešimt   metų   vabzdžiai     įsitvirtins      mūsų meniu. Toks maistas lengvai prieinamas, nereikalauja milžiniškų investicijų ir mažiau teršia aplinką nei tradicinė gyvulininkystė.   Besivystančiose šalyse jau ir šiandien daugiau nei milijardas žmonių maistui naudoja vabzdžius. Praėjusiais metais ES skyrė 4 mln. dolerių tyrimams, kurie susiję su maisto produktų gamyba iš vabzdžių. Žemdirbiai gali atsigręžti į tradicines, bet jau baigiamas užmiršti kultūras –  kvinoją ir soras. Šios kultūros pasižymi dideliu atsparumu. Kvinoja turtinga baltymais, todėl į ją žiūrima, kaip į vieną pagrindinių     XXI     amžiaus maisto produktų. Konkurenciją grūdams veikiausiai sudarys dumbliai, kurie azijiečių racione jau ir šiandien užima svarbią vietą.

 

Šviesus akvaponikos rytojus

 

Akvaponika – tai aukštų technologijų žemės ūkio sritis, galinti sėkmingai gyvuoti tiek po atviru dangumi, tiek ir uždarose patalpose. Čia  kartu auginami augalai ir žuvys.  Neįprastos fermos padeda taupyti    vandenį,  apsaugo  dirvožemį nuo taršos,   padeda  išvengti pesticidų.   Šios subalansuotos eko sistemos gamina toksinių medžiagų neturinčius maisto produktus. Akvaponikos pagrindas – augalai savo augimui naudojantys žuvų metabolizmo produktus ir kartu valantys vandenį.  Tiesa, pramoninis žuvų ir vaisių auginimas reikalauja didelio pradinio kapitalo, nes reikia statyti ir šiltnamius, ir jų viduje baseinus. Verslo rentabilumą lemia ekologiškai švarių vaisių ir uogų derlius. JAV Vankuverio salos universiteto mokslininkai sukūrė akvaponikos sistemą, kurioje sėkmingai auga ir daržovės, ir žuvys.Tai yra beveik pilnai save išlaikanti ekosistema, galinti tiekti žmogui tinkamus vartoti maisto produktus. Universiteto žuvininkystės ir akvakultūrų padalinio sukurtas sistemos prototipas veikia nepalikdamas jokių atliekų – čia auginamos žuvys tilapijos ir šviežios daržovės. Savo dydžiu vandens rezervuaras prilygsta didelei voniai. Žuvų organizmo išskirtos atliekos surenkamos  ir naudojamos kaip trąša augalams. Mainais augalai filtruoja vandenį, kuris leidžiamas atgal į žuvų rezervuarą, kur apykaitos ciklas kartojamas iš naujo. 

 

Artėja dirbtinės mėsos era

 

Geras perspektyvas turi  dirbtinė mėsa, išauginta iš kamieninių ląstelių. Tradicinė gyvulininkystė ir žemdirbystė teršia aplinką ir provokuoja šiltnamio efektą, yra neefektyvi ir lengvai pasiduodanti  infekcijoms. Planuojama, kad jau 2025 metais dirbtinė mėsa bus skanesnė ir pigesnė. Gyvulių auginimui naudojamas trečdalis planetos žemių. Į  mėsos auginimą   iš kamieninių ląstelių investavo Bilas Geitsas, o Twitter įkūrėjai Biz Stone ir  Evan Williams siūlo atkreipti dėmesį į dirbtinius    pakaitalus, turinčius augalinių žaliavų. 2013 metaisLondone pirmąkart buvo pristatytas mėsainis su mėsa, užauginta mėgintuvėlyje iš jaučių kamieninių ląstelių. 250 tūkst. eurų vertės mėsainį išaugino mokslininkai, kuriems vadovavo Olandijos specialistas Dr. Markas Postas. Šiandien toks mėsainis jau kainuoja tik 11$, arba 80$/kg. Šiai technologijai tereikia mažo raumenų gabalėlio, kad būtų galima pagaminti 10 000 kilogramų mėsos. „Galvijai augalų baltymus gyvuliniais baltymais verčia itin neefektyviai. Prarandame didelę maisto dalį, duodami ją perdirbti gyvūnams, – sako vienas iš tyrėjų, Markas Postas iš Maastrichto universiteto Nyderlanduose. – Aplinkosauginiu požiūriu, turint galvoje metano ir kitų dujų emisijas, tai irgi ne itin tinkama sistema. Manau, po 20 - 30 metų turėsime  įgyvendintą   pramoninę jautienos gamybos alternatyvą.“

 

Vertikalaus ūkio sistemos

 

Ateities žemės ūkis mažai kuo bus panašus į šiandieninį. Nebus nei traktorių, nei kombainų. Nei laukų. Miestuose iškils fermos dangoraižiai, kuriuose auginsime ir daržoves, ir vaisius. Žemės ūkis taps ekologiškas ir dar labiau ekonomiškas. Vertikaliose fermose augalai bus maitinami maistingomis medžiagomis  prisotintu vandeniu, t.y. jie iš esmės ir augs vandenyje.Nors toks būdas natūralumu nevilioja, tačiau profesorius D. Despomje  vardija kitokius vertikalaus ūkio privalumus. Čia nenaudojami herbicidai, pesticidai ar trąšos. Mėlynasis planetos auksas tausojamas ne tik įdarbinant lietaus vandenį, bet ir šį panaudojant kelis kartus. Vertikalaus ūkio gerbėjai nebūgštauja dėl didesnio nei įprasta maistingųjų medžiagų kiekio duodamo augalams, jiems aktualiau didėjančios gamybinės apimtys ir tai, kad 30-ties aukštų pastate butų galima išauginti maisto 50 tūkst. žmonių. “Visam Niujorkui pamaitinti užtektų 160 tokių pastatų” – teigia D. Despomje. Siekis pagaminti maisto kuo didesniam kiekiui valgytojų išnaudojant kuo mažiau teritorijos yra viena pagrindinių vertikalaus ūkio modelio gimimo priežasčių. Prognozuojama, jog iki 2050 m. žmonių skaičius planetoje išaugs iki 9 milijardų, o miestuose gyvens apie 80 proc. pasaulio gyventojų. Jei ir toliau bus ūkininkaujama tradiciniu būdu, 50 proc. padidėjusiam gyventojų skaičiui išmaitinti prireiks 10 milijardų hektarų naujos žemės.

 

Contact form

Šios dienos vardadieniai