2018-11-13, antradienis, 22:06.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 07:46, leidžiasi 16:17, dienos ilgumas 8:31.

Vokietijos pilietis Willy Martins augina Kryme dygminus ir spaudžia iš jų aliejų

2017-11-01, paskelbė agroexpresas .lt
Vokietijos pilietis Willy Martins augina Kryme dygminus ir spaudžia iš jų aliejų

Dygminai – vienmečiai graižažiedžių šeimos augalai, mėgstantys šilumą, gerai pakeliantys sausras.Pastaruosius penkiasdešimt metų šie augalai auginami dėl vertingo augalinio aliejaus, spaudžiamo iš sėklų.Nerafinuotame dygminų aliejuje, priklausomai nuo rūšies ir auginimo sąlygų, randama iki 30 riebiųjų rūgščių, kalcio, fosforo, geležies, B grupės vitaminų, vitamino K ir E. Ypač gausu linolo rūgšties (Omega-6) ir oleino rūgšties (Omega-9). Turi mažiau prisotintųjų riebiųjų rūgščių, lyginant su kitais augaliniais aliejais. Liaudies medicinoje naudojamas kaip vidurių laisvinamoji, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinanti priemonė. Aliejus tinka salotoms ir šaltiems patiekalams gardinti, majonezo ir margarino gamyboje. Rafinuotas dygminų aliejus tinkamas kepimui.

 

Šiaurės vakarų Kryme Razdolnensky rajonas išsiskiria ramia aplinka, puikiais smėlio pliažais, vynuogynais ir persikų gausa. Čia dar galima sutikti pažangias agrarines technologijas ir įdomių likimų žmones. Vienas iš jų – Vokietijos pilietis ir Ukrainos fermeris Willy Martins, sugrįžęs į protėvių žemę. Iki revoliucijos jo giminė Šiaurės vakarų Kryme turėjo daugiau nei 4 tūkstančius dešimtinių žemės. Augino čia kviečius, avis, karves, arklius. Novosiolovskoje tada vadino Elgery-Montanai  Martiņs. Gretimame kaime Willy Martins protėviai caro armijai gamino veltinius. Martins šeima iš Krymo išvažiavo daugiau nei prieš 90 metų: 1920 metais Willy senelis persikraustė į Stavropolio kraštą, o 1941 metais jo šeimą, kaip ir daugelį tarybinių vokiečių šeimų, ištrėmė į Kazachstaną. Būtent čia ir gimė Willy, vėliau vadovavo stambiam kolūkiui. Prasidėjus pertvarkai jis išvyko į Vokietiją, o paskui – grįžo. Dirbo Maskvoje didelės vokiečių kompanijos, tiekiančios į Rusiją žemės ūkio techniką,  atstovu.  Dabar Kryme jis stengiasi dirbti pagal tas technologijas, kurios čia buvo taikomos daugiau nei prieš šimtą metų. Anksčiau šiaurės vakarų Kryme gilaus arimo niekas nepropagavo. Naudojo akėčias, kurios įsiskerbdavo į žemę iki 6 cm. Tai padėjo dirvai išsaugoti drėgmę, kurios Krymo stepėms nepakanka. Willy Martins importinę žemės ūkio techniką pritaiko vietinėms sąlygoms, netgi pats sukūrė kelis mechanizmus. Vienas jo išrastas dirvos apdirbimo padargas  leidžia sutaupyti 50%  degalų – vieno hektaro apdirbimui sunaudojami ne septyni litrai, o trys su puse.      

 

„Kai prieš aštuonis metus čia atvažiavau, visur viešpatavo suirutė,“ – prisimena Willy Martins. – Buvusio kolūkio žemės plūgo nematė 6 -10 metų. Turtas buvo užstatytas bankams, o paimti kreditai – iššvaistyti. Kolūkio valdžia net bankui užstatytus pastatus griovė ir taip stengėsi pasipelnyti. Dieną naktį kas ką galėjo, tas tą ir vogė. Mes norėjome išpirkti bent sugriautų pastatų dokumentus, bet jie buvo bankų nuosavybėje. Daug jėgų ir nervų kainavo, kol visą šį purvą iškuopėme“.  Per aštuonis metus Willy Martins daug ką suspėjo čia padaryti: pastatyti grūdų sandėliai, išsinuomotuose laukuose auginami česnakai, kviečiai, miežiai, avinžirniai, rapsas.  Išaugo jaukus administracinis pastatas. Atsirado šiltnamiai pomidorams, užveistas gėlynas. Martins ūkyje 3200 ha ariamos žemės, o apdirba ją tik 15 žmonių. Pelningiausia ūkio šaka – dygminų auginimas. Šis augalas reikalauja maksimalios saulės šviesos ir visiškai nereiklus laistymui. Gana plačiai dygminai auginami Vidurinėje Azijoje, Kazachstane, Rusijos pietuose ir Ukrainoje. Nepakankamai drėgmės turinčiai Krymo žemei ši aliejinė kultūra tinka idealiai. „Mes supratome, kad jeigu apsiribosime tik grūdinėmis  kultūromis, tai vienąkart subankrutuosime, – sako Willy Martins. – Išlaidos didelės, o rezultato beveik nėra. Ėmėme ieškoti alternatyvos. Ir radome. Ja pasirodė dygminai.“ Neišvaizdūs dygminai gamina puikų aliejų, kuris yra labiau vertinamas nei  saulėgrąžų ir net alyvuogių. Praėjusiais metais Willy Martins dygminais užsėjo 40 ha. Eksperimentas pavyko – visas derlius buvo eksportuotas į Europą. Daugelyje prestižinių Šveicarijos, Prancūzijos, Austrijos ir kitų šalių restoranų salotas patiekia su dygminų aliejumi. 

 

Dygminų auginimas pasirodė pelningas.“Praėjusiais metais, kai žemės ūkį kamavo sausra, grūdinių kultūrų iš vieno hektaro prikūlėme 15 centnerių, o, pavyzdžiui, miežių supirkimo kaina tebuvo 1600-1700 grivinų už toną. Dygminų prikūlėme iš hektaro toną, užtat pardavėme po 4400 grivinų. Taigi įdėjimai buvo dukart mažesni nei auginant grūdines kultūras, o pelningumas – du kartus didesnis,“ – aiškina  Willy Martins. 


Šiais metais dygminais  Willy Martins buvo užsėjęs 700 ha . Fermeris planuoja atidaryti pirmąjį Kryme dygminų aliejaus spaudimo cechą.

 

Contact form

Šios dienos vardadieniai