2018-12-14, penktadienis, 19:27.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 08:34, leidžiasi 15:49, dienos ilgumas 7:15.

Vėjas ir saulė Šveicarijos fermeriams atvėrė naujus horizontus

2017-08-18, paskelbė agroexpresas .lt
Vėjas ir saulė Šveicarijos fermeriams atvėrė naujus horizontus

Šveicarijos fermeriai vis dažniau linksta į elektros energijos gamybą. Tam jie turi geras sąlygas: erdvūs stogai saulės paneliams įrengti, pakankamai vietų vėjo turbinoms statyti, daug biomasės.

 

„Energijos klausimas pastaraisiais metais itin aktualus, todėl jam dėmesį skiria praktiškai visi. Šia prasme mes, fermeriai, esame palankiose pozicijose. Mes turime viską, kad gamintume ekologiškai švarią elektros energiją“, – sako Christian Weber, ūkininkas iš  Val-de-Ruz, įsikūrusio Neuchâtel kantone. Šiame nuošaliame priekalnių regione, kur vienišos sodybos išmėtytos tarp tankių pušų, bukų ir klevų giraičių, fermeriai nelaukia Dievo malonės, o patys kuria savo gyvenimą. Beveik į kiekvieną sodybą atvestas telefono ryšys, yra elektra, vanduo. Namai iš esmės apšildomi malkomis. Šveicarai didžiuojasi, kad minimaliai priklauso nuo naftos, kurią reikia atsivežti iš Artimųjų Rytų.

 

Nuo 2009 metų Federalinė Šveicarijos vyriausybė skatina elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių. Tam netgi sukurtas ekonominis politinis mechanizmas „Žaliasis tarifas“ (kostendeckende Einspeisevergütung), kurio tikslas – pritraukti investicijas naujų technologijų įgyvendinimui. Kompensacijos fermeriams bus mokamos iš šio fondo, kurį sudarys lėšos specialiai suformuotos iš elektros vartotojų įmokų už sunaudotą elektrą. Numatoma, kad fondas kompensuos išlaidas tarp elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių savikainos ir rinkos kainų 20-25 metus. 2012 metais „Žaliasis tarifas“ subsidijavo beveik 5 tūkst. ekologiškai švarios elektros gamybos įrenginių. Beveik 30 tūkst. tokių įrenginių šalyje jau veikia arba yra projekto stadijoje ir laukia savo eilės statybai. Eilė parlamentarų neseniai iškėlė įstatyminę iniciatyvą nuo ateinančių metų padidinti fondo finansinius pajėgumus, t.y. už elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių išmokėti didesnes kompensacijas. Tam tikslui planuojama padidinti kilovatvalandės kainą nuo 0,9 iki 1,5 santimo už kiekvieną sunaudotą kilovatą. Federalinės „Energijos strategijos – 2050” numatyta kilovatvalandės kainą pakelti iki 2,3 santimo.

 

Taigi tie, kurie gyvena nuošaliuose rajonuose privalo būti itin verslūs. Christian Weber – vienas iš tokių. Baigęs mokyklą, jis nuėjo savo tėvų keliu – tapo fermeriu Berno kantone. Christian Weber specialiai pasirinko gyvenimą Juros kalnų papėdėje, žmonių nepaliestoje aplinkoje. „Aš nenorėjau, kad mano ūkis būtų šalia didelio miesto ar autostrados. Tai kenkia ekologiškam ūkininkavimui. Jau ilgą laiką aš ūkininkauju tūkstančio metrų virš jūros lygio aukštyje. Tokiame aukštyje nėra paprasta ūkininkauti“, – sako Christian Weber. Maždaug prieš dvidešimt metų jis įrengė Val-de-Ruz bendruomenei organinių atliekų surinkimo ir kompostavimo punktą. Už tai 1993 metais jam buvo įteikta Šveicarijos fermerių sąjungos premija už inovacijas. Po kelių metų Christian Weber užsikrėtė dar viena idėja – gaminti elektrą iš atsinaujinančių šaltinių. Pirmiausia jis pasistatė vėjo jėgainę, bet greit suprato, kad saulės baterijos kur kas pigesnis variantas ir labiau tinkantis pagamintos elektros energijos realizavimui. Ant ūkio pastatų jis sumontavo saulės baterijas, kurios elektra dabar aprūpina ne tik jo ūkį, bet ir dar šešis ūkius. Pagrindiniu elektros pirkėju tapo Ciuricho kompanija „EWZ“. Christian Weber su šia kompanija pasirašė sutartį, pagal kurią įsipareigojo tiekti ekologišką elektros energiją dvidešimt metų.

 

Kazimieras Šatas

 

Contact form

Šios dienos vardadieniai