2018-12-14, penktadienis, 19:22.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 08:34, leidžiasi 15:49, dienos ilgumas 7:15.

Protingi davikliai gyvulininkystei

2017-12-01, paskelbė agroexpresas .lt
Protingi davikliai gyvulininkystei

Naujos technologijos žemės ūkyje leidžia fermeriams didinti gyvulių bandas ir kartu pajamas. Ir  nors  gyvulinės kilmės produktų paklausa auga (per ateinančius 15 metų ji turėtų išaugti 40%), fermerių skaičius, deja,  mažėja. 2050 metais pasaulis turės išmaitinti 9 milijardus burnų, tačiau fermerių dėlto nepadaugės. Todėl be naujų technologijų žemės ūkis tiesiog neįsivaizduojamas. Kameros, mikrofonai, davikliai pakeis daugybės fermerių akis ir ausis.

 

Nešiojami kompiuteriai jau ir šiandien įvairiomis formomis plačiai naudojami gyvulininkystėje – tai ir įvairios išmaniosios apykaklės, diržai, ausies įsagai. Jie tarnauja vienam tikslui – išsaugoti ūkinių gyvūnų sveikatą. Šių technologijų dėka fermeriai iš anksto įspėjami apie galimas gyvulių ligas, judėjimo kryptis ir panašiai.

 

GPS prieš paukščių gripą

 

Vartotojai neskuba tapti vegetarais, bet reikalauja skaidrumo ruošiant gyvulinės kilmės maisto produktus ir geresnio naminių gyvulių ir paukščių gydymo. Ekspertai sako, kad 2025 metais septyni iš dešimties JAV suvalgytų kiaušinių bus padėti ne narveliuose. Tačiau šiandien didžioji dalis paukščių vis dar laikoma būtent narveliuose. Fermeriai net nesusimąsto, kad laisvėje paukščiai elgiasi kitaip. Antai komerciniai voljerai be įprastų narvelių paprastai talpina 20000 paukščių. Tokioje paukščių gausybėje sunku sukontroliuoti situaciją. Tai padaryti padeda ant kiekvieno paukščio pritvirtinti davikliai, kurie praneša apie paukščių gripo protrūkį, dideles peštynes, karščiavimą ar traumas.

 

 

Maiklas Toskano ilgai tyrinėjo paukščius, bandydamas nustatyti, ar nešiojami kompiuteriai padeda išsiaiškinti traumas. Prie kiekvieno viščiuko kojos jis pritvirtino po daviklį. Kai viščiukai praeidavo pro anteną, davikliai tai užfiksuodavo. Maiklas Toskano pastebėjo, kad sveiki ir traumuoti viščiukai turi skirtingą dienos režimą. Traumuoti paukščiai pro anteną visada praeidavo vienu ir tuo pačiu laiku. Kituose tyrinėjimų etapuose Maiklas Toskano planuoja daviklių pagalba pasekti vištų maršrutą, išėjus iš voljero ir sugrįžtant į jį.  

 

Tokių sistemų dėka fermeriai galės geriau prižiūrėti paukščius, gauti savalaikę informaciją apie jų traumas ar ligas. Nuo paukščių gripo bus galima skiepyti tik tas vištas, kurios linkę vaikščioti po atviro voljero  plotus. O jei fiziškai silpnos vištos nuolat les tik iš apatinių šėryklų, fermeriai galės į pašarą papildomai įdėti kalcio.

 

Vibruojantis diržas prieš paršelių „nugulimą“

 

Kai kuriems fermeriams daviklių naudojimas aktualus ne vien todėl, kad gyvulių bandoje surastų konkretų galviją, o apskritai nustatytų visos bandos buvimo vietą. Stambių raguočių bandos ištisus mėnesius klajoja po didžiules ganyklas, o rančų savininkai turi gaišti ir laiką, ir kurą, kad galėtų galvijus sužiūrėti.  

 

 

 

Melisa Brandao pabandė šią problemą išspręsti. Pradžioje jos kompanija HerdDogg pasiūlė sukurti autonominį Roverį, kuris be vairuotojo apvažiuotų bandą ir praneštų bandos buvimo koordinates. Tačiau greitai šio sumanymo buvo atsisakyta, nes ta pati Melisa Brandao pasiūlė paprastesnį būdą. Ji nusprendė sukurti ausies įsagą, kuris ir padėtų nustatyti gyvulių koordinates. Koordinatės retransliuojamos į išmanųjį telefoną arba kompiuterį. Fermeris gauna ne tik kiekvieno galvijo buvimo koordinates, bet ir informaciją apie jo kūno temperatūrą bei mikroklimatą.

 

 

Dalis fermerių naudoja ir dar sudėtingesnes technologijas, kurios, pavyzdžiui, automatiškai įsikiša į naminių gyvulių gyvenimą, ypač kai jiems gresia pavojus.  Seniai žinoma, kad 10 % paršelių prarandama tada, kai šie lenda po paršavede, ieškodami šilumos, o ši juos paprasčiausiai prispaudžia. Metju Ruda sugalvojo, kaip išvengti tokios bėdos ir sumažinti fermerių nuostolius. Ji sukūrė  diržą, kuriuo per pilvą apjuosta kiaulė apsaugoma nuo paršelių prispaudimo. Į diržą įmontuoti davikliai priverčia jį vibruoti kai tik užfiksuoja prispaustų paršelių žviegimą. Jei paršaviedė nereguoja į vibravimą, tada diržas pasiunčia silpną elektrošoką. Kiaulės, pasirodo, greitai mokosi, nes pamažu elektrošoko prisireikia vis mažiau ir mažiau. Šį prietaisą Metju Ruda pavadino SwineTech ir šiuo metu tobulina su Ajovos universitetu.

 

Paruošta pagal TheWired medžiagą

Contact form

Šios dienos vardadieniai