2018-02-24, šeštadienis, 09:53.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 07:19, leidžiasi 17:43, dienos ilgumas 10:24.

Kinijos fermeris ir ekologija – nesuderinami dalykai

2017-08-27, paskelbė agroexpresas .lt
Kinijos fermeris ir ekologija – nesuderinami dalykai

Daugiau nei 70%Kinijos upių ir ežerų užteršti ir apnuodyti. Daugiau nei pusės Kinijos miestų gruntiniai vandenys netinkami gėrimui. Septynių pagrindinių Kinijos upių ketvirtadalis vandens  stipriai užterštas toksinais, bet koks kontaktas su jų vandeniu gali būti pavojingas sveikatai.

 

Taršos mastais Kinijos žemės ūkis aplenkė pramonę. Milijonai tonų pesticidų ir trąšų bei milijardai tonų toksiško mėšlo suversto į pagrindines upes sukūrė mirties zonas Rytų Kinijos jūroje ir apnuodijo vidaus vandenis. Pagrindiniai taršos elementai – fosforas ir azotas, kurie patenka į vandens telkinius per neperdirbtas nuotekas, ypač iš gyvulininkystės kompleksų. Kasmet Kinijoje užteršiama 12 mln. tonų grūdinių kultūrų. 49% visų daržovių ir vaisių viršija leistinas itin toksiškų pesticidų normas. Antibiotikų ir augimo hormonų liekanos (vario sulfatas, arsenas) patenka į naminių galvijų mėsą bei mėsos produktus, jais užteršiamas vanduo. Pernelyg didelis antibiotikų naudojimas žemės ūkyje sudarė sąlygas atsirasti antibiotikams atsparioms bakterijoms, kurios yra pavojingos žmogaus sveikatai. Deja, tai ne visas nuodingų medžiagų sąrašas.

 

Upių  ir gruntiniuose vandenyse galima nesunkiai rasti furanų, ksilitolio, organinių fosforo junginių, įvairių angliavandenių ir daugybę kitų toksinių medžiagų. "Greenpeace" duomenimis Kinija sunaudoja 35% visų pasaulio trąšų. Tai daugiau nei 51 mln. tonų per metus. Šiandien Kinija didžiausias pasaulyje pesticidų gamintojas, vartotojas ir eksportuotojas. Kinijos fermeriai kasmet ant 300 mln. hektarų ariamos žemės ir miškų išberia 1,7 mln. tonų pesticidų. Ir tas kiekis vis didėja. Kinija vienam hektarui sunaudoja 3-5 kartus daugiau nei dauguma kitų šalių. Šalis ypač daug vartojama itin pavojingų sintetinių pesticidų.

 

Kinija gamina 300 rūšių pesticidų ir 800 pesticidų mišinių, kurie parduodami su 14000 prekės ženklų. Prekyba pesticidais čia vienas pelningiausių verslų. Pinigų troškimas Kinijoje nežino nei ribų, nei moralinių kliūčių. Kinai jau sunaikino 7% ariamos žemės. Kasmet pesticidais apsinuodija 123 tūkst. žmonių, iš kurių 10000 miršta. Netinkamas elgesys su pesticidais kasmet pražudo 300-500 fermerių. Todėl jie bijo valgyti savo išaugintų ir į miestą siunčiamų produktų. Fermeris He Chengliang sako: “Chemines medžiagas ir trąšas mes naudojame labia dažnai. Mes privalome tą daryti, kad daržovės ir vaisiai išaugtų didesni, gražesni ir atitiktų rinkos reikalavimus. Mes patys valgome tas daržoves, kurios išaugintos be cheminių medžiagų. Žinoma, jos neatrodo taip gražiai, bet yra sveikos ir nepavojingos sveikatai.“

 

Nuo pesticidų fermeriai serga kepenų, inkstų, nervų sistemos, kraujo, plaučių, akių ligomis, kenčia galvos skausmus. Tiriant fermerių sveikatą buvo nustatyta, kad pavojingi pesticidai viršija leistinas normas kepenyse (22%), inkstuose (23%), nervų sistemoje (6%). Pats baisiausias dalykas ne tas, kad Kinijos fermeriai naudoja pesticidus, o kad naudoja juos itin dideliais kiekiais, kelis kartus viršydami leistinas normas. Daug fermerių, baimindamiesi, kad nusipirko silpnus arba netikrus pesticidus, maišo į juos koncentratus, kurie 2-3 kartus viršija rekomenduojamas normas. Pesticidų maišymas ir leistinų normų viršijimas susijęs su interesų konfliktu. Kinijoje pesticidų naudojimo procesą kontroliuoja privatūs verslininkai, kurie už tai negauna jokio darbo užmokesčio iš valstybės. Tačiau kažkokiu būdu jie turi užsidirbti. Todėl parduoda pesticidus tiems patiems fermeriams, kuriuos kontroliuoja.

 

1997 metais valstybė uždraudė naudoti itin toksiškus pesticidus vaisių, daržovių, arbatos ir vaistažolių apsaugai, tačiau leido jais nupurkšti galvijų pašarams naudojamas kultūras. Pastarieji pesticidai pigesni, lengviau prieinami ir efektyvūs. Nors 1983 metais Kinijos vyriausybė uždraudė daugumą organiniųfosforo junginių, kurie naudoti pesticidų gamybai, bet metamidofosas  vis dar plačiai paplitęs. 2000 metais iš vieno laivo į Jangdzės upę buvo išmesta 50 tonų metamidofoso. Upei buvo padaryta didžiulė žala – jos vandenyse nebeliko gyvybės. Mažiau nei 1% iš 4,2 mln. stambių gyvulininkystės kompleksų mėšlą naudoja biokuro gamybai, kitos gi verčia mėšlą į upes. Tyrimai parodė, kad žemės ūkis kaltas dėl  44% cheminio deguonies deficito vandenyse ir 57 % azoto teršalų.  

 

                                                                                                                            Kęstutis Šutinys

Contact form

Šios dienos vardadieniai