2018-12-14, penktadienis, 19:43.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 08:34, leidžiasi 15:49, dienos ilgumas 7:15.

Kaip pasikeitė gyvūnai po to, kai žmonės užsiėmė jų veisimu

2018-01-08, paskelbė agroexpresas .lt
Kaip pasikeitė gyvūnai po to, kai žmonės užsiėmė jų veisimu

Selekcijos dėka karvės ėmė duoti daugiau pieno, o žuvys dirbtinėse sąlygose – dvigubai greičiau augti. Štai keli pavyzdžiai akivaizdžiai rodantys skirtumą tarp šiuolaikinių gyvūnų ir jų protėvių.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kalakutai pasunkėjo 7 kg.

 

1930  metais kalakutas vidutiniškai svėrė 6 kg., o 2014 metais jo masė išaugo iki 13 kg. Didžiausi kalakutai vadinami Kanados broileriais. Intensyviai juos maitinant galima pasiekti rekordinį svorį – 30 kg. O štai baltas plačiakrūtinis kalakutas, išvestas JAV, gali per metus padėti 120 kiaušinių.

 

Karvės dabar duoda daugiau pieno

 

 

Šiuolaikinės Holšteino veislės karvės yra vienos produktyviausių. Per metus iš jų primelžiama iki 7 tūkst. Litrų pieno. Selekcijos dėka dabar jaučiai yra kur kas didesni ir turi daugiau mėsos.  

 

Robert Beckwell aštuonioliktame amžiuje veisė karves turėdamas vieną tikslą – kad jos turėtų daugiau raumenų nei jų protėviai ir duotų kuo riebesnį pieną. Selekcijos rezultatas – belgų mėlynosios karvės, duodančios skanų pieną.

 

Avys pakeitė savo imidžą

 

 

Šiandien avys auginamos didelės, turinčios minkštus kaulus ir purią vilną. Lyginant su laukiniais giminaičiais, jų kaktos didesnės. Savo ruožtu laukinės avys ar muflorai yra tamsesni ir turi didesnius ragus.

 

Kiaulės pasunkėjo ir turi mažiau šerių

 

 

Šiuolaikinės kiaulės aptingo. Jei jų protėviai bėgiojo po miškus ir ieškojo maisto, tai šiandien miškuose galima sutikti tik laukinius šernus. Anksčiau kiaulės buvo tamsios spalvos, šiandien gi šviesesnės ir mažiau dygliuotos. Kiaulių protėviai per metus atsivesdavo maždaug penkis paršelius. Dabar gi viena kiaulė dukart per metus vidutiniškai veda po dešimt paršelių.

 

Daugiau sveria ir vištos

 

 

Vištos šiandien yra vidutiniškai penkis kartus sunkesnės nei jų praeities giminaičiai. Krūtinės svoris padidėjo net 80%. Jos ir auga greičiau. Jei anksčiau višta užaugdavo per 15 savaičių, tai šiandien – per šešias. Pagaliau šiandienos vištos deda 2-3 kartus daugiau kiaušinių.

 

Nepalyginamai greičiau auga lašišos

 

 

Šiandien kas antra ant mūsų stalo besipuikuojanti žuvis yra išauginta dirbtinėse sąlygose – tvenkiniuose, baseinuose po stogu ir panašiai. Neišimtis čia ir lašiša. Dirbtinėse sąlygose ji auga du kartus greičiau nei natūraliuose vandenyse. Tai lemia pagerėjęs jų maistinimas. Žuvų maistas prisodrintas augimą stimuliuojančių komponentų. Nuotraukoje matyti,  kaip dydžiu skiriasi aštuoniolikos mėnesių lašiša išaugusi dirbtinėse sąlygose ir vandenyne.   

 

Gyvūnų prijaukinimo ir auginimo pagrindinis tikslas – mėsa. Sunku dabar atsakyti, ar selekcijos kelias nesumenkino mėsos, kiaušinių ir pieno kokybės. Veikiausiai tai priklauso nuo jų šėrimo ir laikymo sąlygų. Ne paskutinį vaidmenį čia vaidina ir produkcijos saugojimo tinkamas užtikrinimas.

 

 businessinsider.com

Contact form

Šios dienos vardadieniai