2018-12-14, penktadienis, 18:41.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 08:34, leidžiasi 15:49, dienos ilgumas 7:15.

Ką daryti su karvių išmetamu metanu?

2017-10-07, paskelbė agroexpresas .lt
Ką daryti su karvių išmetamu metanu?

Argentinos nacionalinis žemės ūkio technologijų institutas teigia, kad karvė per dieną į aplinką išskiria apie 300 litrų metano, kuris esant 2-6 laipsniams šilumos gali priversti dirbti 100 litrų šaldytuvą visą dieną. Institutui pavyko surinkti, išvalyti ir suslėgti tas dujas ir paversti jas alternatyviu kuro šaltiniu. Jos tinka net automobilių varikliams.

 

Išankstiniai paskaičiavimai rodo, kad 200 karvių banda per metus išskiria tiek metano, kiek jo pakaktų  šeimos automobiliui nuvažiuoti 180 tūkst. kilometrų. Tokiam kilometražui įveikti prireiktų 21400 litrų benzino. Idėja viliojanti. Tačiau kaip tą metaną surinkti?

 

Dujų surinkimui mokslininkai naudojo vamzdelių sistemą, kur vienas galas sistemos buvo prijungtas prie vidinės gyvulio skrandžio ertmės, o kitas – prie ant karvės nugaros pritvirtinto plastikinio maišo. Projekto kordinatorius aiškina, kad išskiriamų dujų kiekis priklauso nuo suėsto maisto kiekio ir gyvulio dydžio. Suaugusi karvė, pavyzdžiui, per dieną išmeta 1200 litrų dujų, tarp kurių 250-300 litrų yra metanas.

 

Kadangi gyvulys gamina įvairias dujas, siūloma naudoti pramoninius junginius, tokius kaip 25% monoetanolaminas, pašalinti anglies dioksidą ir vandenilio sulfidą ir gauti apie 95% metano. Nors toks procesas gali sukelti kai kam pasibjaurėjimą, bet užtat gaunamas maksimaliai ekologiškas kuras. Mokslininkai sako, kad karvių dujas galima naudoti ten, kur nepakanka atsinaujinančių energijos šaltinių. Kita vertus, tai pakakamai perspektyvus būdas sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekį. Pasaulinės Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, naminiai gyvuliai prie šiltnamio efekto kūrimo prisideda ganėtinai ženkliai: žmogaus ūkinės veiklos procese į aplinką visų išmetamų teršalų  kiekyje tai sudaro 14,5%. Bene didžiausias gamtos teršėjas iš naminių gyvulių – karvė. Jeigu palyginsime jos išmetamų dujų kiekį su kitų naminių gyvulių išmetamomis dujomis, tai matysime, kad  jos virškinimo procese išskiriami 39% visų naminių gyvulių dujų, o besiskaidydamas mėšlas prideda dar 10%. Taigi karvės į aplinką išmeta 49%  visų naminių gyvulių išmetamų  dujų. Neatsitiktinai Argentinos mokslininkai teigia, kad būtina panaudoti anaerobinę fermentaciją, kuri atsiranda dėl atrajojančių gyvulių, kaip atsinaujinančios energijos šaltinį. Tai sumažintų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Antra, tai neštų ir tam tikrą ekonominę naudą. Šiai problemai nemažą dėmesį skiria ir Airija. Tačiau jos užmojams dar toli iki Argentinos.

 

 

Tarp aktyviausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra anglies dioksidas ir metanas. Karvės, žinoma, išskiria anglies dioksidą. Bet ne tiek daug. Į tą išmetamų dujų kiekį įeina ir tos, kurios atsiranda karvių aptarnavimo metu: trąšų, pašarų, mėsos gamybai ir transportavimui bei kitiems su gyvulininkyste susijusiems procesams reikia energijos. Visam tam sudeginama tiek kuro, kad anglies dvideginio pasaulyje padaugėja 9%.

 

Per pastaruosius 150 metų metano koncentracija atmosferoje išaugo 2,5 karto, trečdaliu prie to prisidėjo naminiai gyvuliai. Išskiriamų dujų kiekis priklauso nuo gyvulio rūšies, maisto sudėties, laikymo sąlygų, mėšlo laikymo ir perdirbimo technologijų bei klimato. Antai, drambliai. Jų gyvenimo būdas nekito šimtmečiais. Todėl į atmosferą jie kaip išmetė 48 kg metano per metus, taip ir šiandien išmeta. Ožkos, asilai, arkliai ir kiaulės irgi išmetamų dujų kiekio pernelyg nepadidino. O štai karvė 1865 metais metano per metus pagamindavo 40 kg, dabar gi – 60 kg. Išvada viena: intensyvi gyvulininkystė ne tik didina primilžius, bet ir į atmosferą išmetamų dujų kiekį.

 

Contact form

Šios dienos vardadieniai