2019-07-20, šeštadienis, 08:16.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 05:09, leidžiasi 21:38, dienos ilgumas 16:28.

Iš kur tokios kainos? 6 faktoriai, kurie veikia grūdų kainą

2017-08-18, paskelbė agroexpresas .lt
 Iš kur tokios kainos? 6 faktoriai, kurie veikia grūdų kainą

Grūdų kainos jau ne pirmus metus šokinėja: čia jos pakyla, čia vėl nukrinta. Kodėl taip yra? Kainų svyravimą lemia šeši pagrindiniai faktoriai – pradedant oru Argentinoje bei praėjusio derliaus atsargomis ir baigiant metalų kainomis bei politine šalių importuotojų situacija.

 

1. Gamyba: kuo tikslesnė būsimo derliaus prognozė, tuo stabilesnė kaina

 

Grūdų kainą pirmiausia lemia gamybiniai rodikliai: praėjusio derliaus rezultatai ir būsimo derliaus prognozės. Čia taip pat svarbu pasėlių plotai, derliaus nuėmimo terminai ir grūdų atsargos. Kiekvienas fermeris, planuodamas sėją, numato ir galimą derlingumą. Valstybė renka iš fermerių šiuos duomenis, prognozuoja vidaus vartojimą ir eksportą. Tokie vertinimai per vieną sezoną daromi kelis kartus – viskas priklauso nuo oro, dirvožemio ir kitų sąlygų. Pasėlių plotai lyginami su praėjusiu sezonu. Jei jų mažiau, pasiūlymų taip pat mažėja, o kainos auga, ir atvirkščiai. Kol viso pasaulio fermeriai laukia naujo derliaus, saugyklose lieka daug neparduotų praėjusio sezono grūdų. Beje, taip yra jau keli metai iš eilės: ketverius metus didėjusios grūdų atsargos saugyklose šiemet pasieks rekordinį kiekį, o tai mažins grūdų kainą. Jei derliaus nuėmimo terminai užsitęsia, grūdų kainos kyla. Ypač grūdų kainoms didelį poveikį daro prognozių prasilenkimas su tikrove eksportuojančiose šalyse. 

          

2. Oras: gamta gadina nervus visos planetos fermeriams

 

Niekada nereikia pamiršti oro – jis gali ne tik pagadinti nervus fermeriams, bet ir nulemti grūdų kainą į vieną pusę ar kitą. Jei karščiai sunaikina derlių, kainos kyla, nes grūdų prikuliama mažiau, o paklausa auga. Šiltas oras pasėlių vegetacijos metu skatina kenkėjų pagausėjimą. Tai reali grėsmė, kad dalis derliaus bus sunaikinta. Vadinasi, prognozės nepasiteisino ir kainos šauna į viršų. Yra ir daugiau grūdų kainų svyravimo priežasčių. Kas 5 -10 metų Ramiajame vandenyne keičiasi vandens paviršiaus temperatūra, ir tai veikia Brazilijos, Argentinos, Meksikos, JAV ir Autralijos klimatą. Minėtos šalys eksportuoja daug grūdų ir aliejinių augalų sėklų. Šis neciklinis reiškinys vadinamas El Ninjo. – vienoms šalims jis atneša sausrą, kitoms – liūtis. 2015 metais El Ninjo paskandino JAV kukurūzų laukus. Giminiškas reiškinys La Nina iššaukia temperatūros sumažėjimą Šiaurės ir Pietų Amerikoje.

 

3. Ekonominiaifaktoriai: kiekviena šalisgrūdų kainą reguliuoja savaip

 

Ekonominiaifaktoriaiapimagrūdų eksportoirimportoapimtis, pasiūlosirpaklausosbalansą, rinkosstovį irekonominę situaciją importuojančiosešalyse. Kiekvienaikultūraigalimesurasti5-10 šalių, kuriossuperka70-90%pasaulio grūdų. Sojos pupelių rinkoje dominuoja trys eksportuotojai – Argentina, Brazilija ir JAV. Kartu paėmus pasauliui jos tiekia 88% reikalingo sojų kiekio. Vadinasi, būtent šios šalys reguliuoja sojos pupelių kainas. Pagrindiniai sojos pupelių importuotojai – Kinija ir Europos Sąjunga. Kartu paėmus jos superka 73%visų išaugintų sojų. Vien Kinija nuperka 64%. Ekonominė situacija šiose šalyse veikia pasaulinį sojos balansą. Kai Kinija sojos suvartoja mažiau, pasaulinė sojos kaina mažėja. Jei Argentiną supurto klimato kataklizmai, kaina išauga. Labai svarbu žinoti, koks yra rinkos stovis: pakilimo stadija, pikas, kritimas ar krizė. Suvokiant, kokioje ekonominio ciklo fazėje yra rinka, galima tiksliau prognozuoti būsimą kainą. Beje, būtina numatyti ekonominio ciklo fazę ne tik importuojančiose šalyse, bet ir eksportuojančiose. Nuo to priklauso gamybos mastai ir pirkimo galimybės. Importuojančių šalių ekonomikos stovis grūdinių kultūrų pirkimą veikia ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai. Antai Kinija tapo turtingesnė, žmonės čia ėmė valgyti daugiau kiaulienos. Todėl kiaulių augintojai pradėjo pirkti daugiau pašarų. O tai padidino sojos paklausą.  

 

4. Situacija susijusiose rinkose: finansų krizė stimuliuoja grūdų rinką

 

Finansų rinka yra glaudžiai susijusi su prekine. Globaliniai investuotojai investuoja pinigus į tą sektorių, kuris turi didžiausią potencialą. Kai finansinių instrumentų ir indeksų rinka auga, arba ima stiprėti valiuta, investuotojai pinigus atsiima iš žaliavų rinkų ir investuoja į finansų rinkas. Ir atvirkščiai. Kai finansų rinkas sukausto sąstingis, investuotojai pirmenybę atiduoda prekinei rinkai. Tada žaliavų kainos ima augti, tame tarpe ir grūdų. Naftos kainos veikia rapsų kainas – mat iš rapso gaminamas biodizelinas. Palmių aliejaus rinką kontroliuoja Indonezija.  Šios rinkos augimas mažina Ukrainos aliejinių kultūrų – saulėgrąžų ir rapso – kainas. Yra dar toks indikatorius kaip sojos/kukurūzų kainos santykis. Soja tradiciškai 2,2 karto brangesnė nei kukurūzai. Jei indikatorius mažesnis nei 2,2, tai naudingiau sėti kukurūzus. Ir atvirkščiai. Tai tarsi uždaras ratas. Kai fermeriai mato, kad indikatorius aukštesnis nei 2,2, sėja daugiau sojos. Sojos pasiūla palaipsniui didėja ir kaina pradeda kristi. Taigi indikatorius gali vėl sustoti ties 2,2 riba arba net smuktelti žemiau. 

 

5. Politika: neramumai šalyje blogai veikia perkamąją galią

 

Egiptas, pagrindinis kviečių inportuotojas, 2011 metų pradžioje išgyveno taip vadinamą Arabų pavasarį. Dėl to sumažėjo kviečių importas į šią šalį. Pasaulinėje rinkoje kviečių kaina kaip mat nukrito 25%. Kodėl toks didelis kainos sumažėjimas? Vienas egiptietis sunaudojo kviečių du kartus daugiau nei vidutiniškai kitose šalyse.

 

6. Spekuliacijos: įtakingi prekybininkai kartais net nežino, kaip kultūros atrodo laukuose

 

Stambiems spekuliantams galima priskirti rizikos draudimo fondus, kurie dirba Amerikos ir Europos prekybos platformose. Tai kapitalą apjungę investuotojai, kurie manipuliuoja kainomis. Parduodami agrokultūrų finansinius instrumentus, jie priverčia kainas mažėti, o supirkdami – skatina jų augimą. Biržose jau seniai parduodama daugiau grūdų nei jų yra ištikrųjų. Štai Čikagos biržoje 2015 metais kukurūzų buvo parduota 13 kartų daugiau nei buvo išauginta, sojos – 30 kartų, kviečių – 8,5 karto.

 

Kiekvienas atskirai paimtas faktorius kainas veikia nežymiai. Tačiau sudėjus juos į krūvą galima pamatyti realią grūdų rinkos situaciją. Tik tada patartina prognozuoti kainą ir spręsti, kokias kultūras sėti pelningiausia.

 

Pranas Raščius

Contact form

Šios dienos vardadieniai