2018-12-14, penktadienis, 19:54.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 08:34, leidžiasi 15:49, dienos ilgumas 7:15.

Globalinis atšilimas smogs šokolado imperijai

2018-02-27, paskelbė agroexpresas .lt
Globalinis atšilimas smogs šokolado imperijai

BBC teigimu, kakavos perdirbėjų ateitis  dėl eilės faktorių sutapimo gali atsidurti pavojuje. Kokie tai faktoriai? Visų pirma – globalinis atšilimas. Sąrašą užbaigia kenkėjai ir genetiniai kakavos medžio ypatumai.

 

Kai kurie ekspertai savo prognozes sieka su labai pesimistinėmis išvadomis: jų teigimu per artimiausius 40 metų ši 98 mlrd. dolerių vertinama pramonės sritis žlugs. Kiti specialistai skubiai ieško išeičių.

 

Mes vis daugiau valgome šokolado

 

Kompanijos  Euromonitor tyrimai rodo, kad 2016-2017 metais šokolado konditerijos gaminių paklausa išaugo 10 proc. ir peržengė 7450 tonų slenkstį. Šokolado paklausos didėjimas pasaulyje pirmiausia siejamas su Kinijos ir Indijos rinkomis. Antai 2016 metais Indijoje suvartota 13 proc. daugiau šokolado nei prieš metus. Daugiausia šokolado ir šokolado gaminių suvalgoma JAV – 20 proc. viso pagaminamo šokolado pasaulyje. O štai pagal šokolado suvartojimą vienam žmogui pirmauja Šveicarija. 2016 metais kiekvienas šveicaras suvalgė po 11 kg. šokolado.

 

 

 

Šokolado ir kakavos rinka – tarsi švytuoklė

 

Tarptautinės kakavos organizacijos teigimu, per paskutinius 20 metų kakavos rinkoje būta ir žaliavos trūkumo, ir pertekliaus. Kitaip sakant, rinka veikė švytuoklės principu. Agentūra Bloomberg prognozuoja, kad 2017/2018 metų sezone  kakavos pupelių pasiūla gali viršyti paklausą 97 500 tonų.

 

Kakavos pupelės šiandien atpigusios

 

Perprodukcija tiesiogiai veikia prekės kainą. Tad kakavos pupelės nūnai atpigo. Praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje kakavos pupelių kaina už toną siekė 4 tūkst. dolerių. Nuo to laiko kakavos pupelių kaina nebuvo aukščiau pakilusi. Šiandien už toną kakavos pupelių mokami 2138 doleriai. Tokia žema kaina nepalanki fermeriams.

 

Pagrindiniai kakavos pupelių tiekėjai pasaulio rinkai yra neturtingos Afrikos šalys. Gana ir Dramblio Kaulo Krantas  augina daugiau nei pusę visų pasaulio kakavos pupelių.  

 

Fermeriai, auginantys kakavos pupeles, gauna tik 6,6 proc. pajamų nuo realizuotos produkcijos. Situaciją aštrina dar ir tai, kad kakavos pupeles auginančių fermerių amžius – 51 metai. Jaunesni fermeriai augina pelningesnes kultūras.

 

Kakavos auginimas – sunkus darbas

 

Kakavos ar šokolado medžiai (Theobroma cacao) auga tropikuose ir reikalauja drėgno klimato. Jiems reikia nedaug saulėtų dienų, o štai lietūs privalo būti dažni. Todėl  šių medžių plantacijos išsidėstę abiejose ekvatoriaus pusėse.  

 

 

Kakavos pupelių auginimą vargu ar galima pavadinti šiuolaikiška žemdirbyste: 90 proc. kakavos pupelių išauginama smulkiuose šeimos ūkiuose. Auginimas ir derliaus nuėmimas – sunkus rankų darbas. Vaisiai subręsta ne vienu laiku, tad reikia nuolat stebėti medžius.  Pasak organizacijos Make Chocolate Fair, medžiai vaisius veda ištisus metus ir iš vieno medžio gaunama pusė kilogramo kakavos.

 

Priklausomybė nuo oro

 

Mažiausias klimato pasikeitimas gali sugadinti derlių. Taigi globali klimato kaita nieko gero nežada. Kalifornijos universitetas prognozuoja, kad klimato pasikeitimas artimiausiais dešimtmečiais iš esmės sumažins tinkamų kakavos pupelių auginimui žemės naudmenų plotus.

 

Kakavos medžiai nemoka pasipriešinti patogenams

 

Skirtingai nuo žemės ūkio kultūrų, kurių apsaugai nuo kenkėjų mokslininkai iš seno skiria didelį dėmesį,  kakavos medžiai lieka laukiniais augalais. Jei kakavos medžio tėvynėje – Amazonės baseine – kakavos medžiai išmoko pasipriešinti patogenams, tai Afrikoje, kur augalai buvo atvežti europiečių kolonizatorių XIX amžiuje, situacija kitokia.

 

Šie augalai buvo išplėšti iš natūralios aplinkos ir pervežti į kitą kontinentą, kuriame jie nebuvo adapduoti. Nesant sisteminės selekcijos, kakavos medžiai tapo nebeatsparūs parazitams ir ligoms.

 

 

Tarp kakavos medžių grėsmių – vabzdžiai ir grybelinės infekcijos. Tokios infekcijos pavyzdžiu gali būti šiaurės rytų Brazilijoje 1980 metais kilusi epidemija. Šios epidemijos rezultatas – 1991-2000 metais kakavos pupelių derlius šalyje sumažėjo nuo 320 tūkst. tonų per metus iki 191 tūkst. tonų.

 

Iki šiol su tokiomis infekcijomis kovota paprastu būdu – buvo tiesiog naikinami ligoti medžiai. Tačiau bėda ta, kad medžiai gali būti užsikrėtę jau seniai, o simptomai išryškėti kur kas vėliau. Kol infekcija bus pastebėta, liga gali persimesti ir į aplinkinius medžius.    

 

Mokslas ir pramonė

 

Arizonos universiteto mokslininkų komanda bendradarbiauja su konditerijos industrijos gigantu Mars Inc. ir stengiasi sukurti molekulinį testą, kurio dėka galėtų nustatyti augalų ligą ankstyvoje stadijoje. Kad kakavos medis taptų atsparesnis ligoms, dirba ir genetikai. Tačiau proveržio šioje srityje dar nėra.

 

agroexpreso inf.

 

 

 

Contact form

Šios dienos vardadieniai