2018-12-14, penktadienis, 19:02.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 08:34, leidžiasi 15:49, dienos ilgumas 7:15.

Globalinis atšilimas kai kurių žemės ūkio kultūrų derlingumą sumažins dvigubai

2018-02-02, paskelbė agroexpresas .lt
Globalinis atšilimas kai kurių žemės ūkio kultūrų derlingumą sumažins dvigubai

Moksliniai tyrimai rodo, kad šio šimtmečio pabaigoje kviečių, sojos ir kukurūzų derlius perpus sumažės. Viso to priežastis – globalinis atšilimas. Mokslininkai kompiuteryje sukūrė modelį, kuris rodo, kaip minėtos kultūros reaguoja į temperatūros pakilimą. O paskui šį modelį patikrino ir realiais pavyzdžiais.

 

Prognozuojama reakcija sutapo su tikrove. Kukurūzų derlius JAV šio šimtmečio pabaigoje gali sumažėti beveik 50 %. Sojų derlingumas sumažės 40 %, o kviečių – 20 %. Kadangi JAV yra vienas didžiausių žemės ūkio kultūrų eksportuotojų, toks ganėtinai staigus derlingumo sumažėjimas neišvengiamai pakels maisto produktų kainas pasaulyje. Besivystančiose šalyse gali pritrūkti maisto produktų.   

 

Maisto trūkumas padidins migraciją, nes žmonės kelsis gyventi ten, kur maisto bus daugiau. Tokia padėtis išprovokuos konfliktus ir net plataus masto karus.

 

Potsdamo instituto mokslininkas Bernhard Schauberger, vadovaujantis tarptautinei klimato kaitos tyrimo grupei, sako, kad projektuojamos situacijos yra paremtos tvirtomis fizikos, chemijos ir biologijos žiniomis, todėl gautais tyrimų razultatais abejoti netenka. Žinoma, visko numatyti negalima. Tiesa, mokslininkai sako, kad ženklaus derliaus sumažėjimo bus galima išvengti, jei pasėliai bus pakankamai laistomi. Tačiau tam reikės didelių vandens išteklių. O jų jau šiandien trūksta kai kuriuose regionuose. Ateityje trūks dar daugiau. Vandens stygius gali būti kur kas pavojingesnis faktorius nei temperatūros pakilimas.  

 

Mokslininkų kuriami modeliai apima daug skirtingų sričių – nuo laistymo ir trąšų panaudojimo iki anglies dvideginio koncentracijos atmosferoje. Anglies dvideginis iš vienos pusės skatina atmosferos atšilimą, iš kitos – naudojamas augalų augimui. Jeigu, pavyzdžiui,  kiekvieną dieną temperatūra sieks 30° C, kukurūzų derlingumas sumažės 5 %. Taigi mokslininkai tiriamajame darbe susiduria su gausybe niuansų. Ir nežinia, kiek jų dar bus, kai pasėlių derlingumas bus modeliuojamas prie aukštesnių temperatūrų, tarkim, 36 ° С".

 

Savo ruožtu atmetantys antropogeninį klimato kaitos veiksnį veikėjai sako, kad anglies dvideginio padidėjimas atmosferoje išprovokuos visiškai kitas pasekmes. Pasak jų, globalinis atšilimas atves į globalinį madžių ir krūmų pagausėjimą. Jie teigia, kad 2050 metais Arkties regione medžiai ir krūmai savo valdas išplės 50%. Vienok mokslininkai sako, kad šios papildomos augmenijos išskiriamo deguonies nepakaks kovai su temperatūros padidėjimu ir žemės ūkio kultūrų derlingumo sumažėjimu.

 

Klimato kaitai ruošiasi  ir pietų pusrutulio mokslininkai. Antai Australijos selekcininkai sukūrė dirbtinę aplinką su intensyvesniu apšvietimu. Tai padės greičiau išvesti karščiui atsparias žemės ūkio kultūras.

 

The Independent.

Contact form

Šios dienos vardadieniai