2019-09-20, penktadienis, 10:31.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 07:00, leidžiasi 19:21, dienos ilgumas 12:20.

Avininkystės dabartis ir ateitis

2017-08-20, paskelbė agroexpresas .lt
Avininkystės dabartis ir ateitis

Iš avių gaunama įvairesnė produkcija nei, pavyzdžiui, iš galvijų ar kiaulių. Avis – tai ėriena ir aviena, pienas, sūris, vilna, pergamentas, avikailis, kailiai. Pasaulyje priskaičiuojama 350 avių veislių. Ūkinių gyvūnų tarpe pagal skaitlingumą avys užima antrą vietą. Pirmauja paukščiai. Galvijų priskaičiuojama 1,39 mlrd., kiaulių – 0,98 mlrd.

 

Per pastaruosius 20 metų avių itin padaugėjo Azijoje ir Afrikoje. Čia dabar sutelkta 62,3%visų pasaulio avių. Tuo tarpu Europoje – tik 12 %. Daug avių priskaičiuojama Kinijoje – net 172 mln. (tai sudaro 15,5% pasaulio avių). Europoje avių daugiausia laikoma Didžiojoje Britanijoje (33,5 mln.), Ispanijoje (21,8 mln.) ir Graikijoje (8,8 mln.). Nors nuo 1990 metų avių bandos pasaulyje sumažėjo 0,9%, tačiau avienos gamyba išaugo 12%, avių pieno – 11,5%, o vilnos gamyba sumažėjo 33,3%.  Avienos pasaulyje daugiausia gamina Kinija –  29,2% viso pasaulyje pagaminimo avienos kiekio. Pastaruoju metu avienos gamyba pasaulyje padidėjo 3,8 karto. Daug avienos gaminama Australijoje (7,1% pasaulinio kiekio), Naujojoje Zelandijoje (6,4% pasaulinio kiekio). Didėja jaunų avių skerdienos poreikis. Gyvų avių daugiausia pasaulyje eksportuoja Australija, Sirija, Rumunija, Naujoji Zelandija,  Didžioji Britanija, o importuoja – Saudo Arabija, Italija, Kuveitas, Prancūzija, JAV, Kinija, Vokietija ir Didžioji Britanija. Europa kasmet įsiveža daugiau nei 450 tūkst. tonų avienos, Azija – 270-300 tūkst. tonų. Prekybos aviena balansas Azijoje yra +240 tūkst. tonų, o Europoje +225 tūkst. tonų. Pagrindiniai avių pieno gamintojai – Kinija, Sirija, Graikija, Turkija, Rumunija. Daugiausia pieno laktacijos metu primelžiama Austrijoje (392 litrai), Šveicarijoje (358 litrai), Prancūzijoje (209 litrai), Ispanijoje (201 litras). Elitinius sūrius iš avių pieno gamina Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija, Portugalija, Ispanija. Europa pagamina daugiau nei  55%, o Azija – 37,8% visų sūrių iš avių pieno. Apie 60% pieninių avių yra laikoma besivystančiose Afrikos ir Azijos šalyse, o likusios – išsivysčiusiose Europos ir Pietų Amerikos šalyse. Netgi Turkijoje avių pienas daugelį šeimų gelbsti nuo bado.

 

Avių vilnos daugiausia gaunama Australijoje, Kinijoje, Naujojoje Zelandijoje, Didžiojoje Britanijoje. Pagal nukerpamos vilnos per metus iš vienos avies kiekį pirmauja Naujoji Zelandija (5,4 kg), Argentina (4,8 kg), Urugvajus (4,3 kg) ir Australija (4,1 kg). Vilnos gamyba pasaulyje sumažėjo todėl, kad mažiau avių imta laikyti Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir NVS šalyse.

 

Avių skaičiaus sumažėjimui įtakos turėjo nukritusi vilnos pluošto, kuris šiuo metu yra brangesnis už medvilnę ir sintetinį pluoštą,  paklausa. Pasaulinę vilnos paklausą tenkina Azija (41,6 %), tame tarpe Kinija (18,9%), Okeanijos šalys (26,8%), Europa (12,7%). Australija laikoma neplautos vilnos gamybos ir eksporto lydere. Tokios vilnos tiekiama dalis pasaulinėje rinkoje sudaro 18,7%. Pasaulinei rinkai Australija tiekia 75% plonos merinosų vilnos. Naujoji Zelandija specializuojasi pusiau plonos ir riebios vilnos gamyboje. Jai tenka 98% tokios vilnos rinkos. Būtent šios dvi šalys pasaulyje diktuoja kainas merinosų ir hibridinei vilnai. Tarptautinių rinkų analizė rodo, kad sumažėjus vilnos gamybai ir atsargoms, jos kaina kyla. Ypač tai liečia ploną vilną. Specialistų teigimu, plona vilna pasižymi nuolatine paklausa, tad jos kaina ir toliau gali didėti. Daugiausia vilnos, net tris ketvirtadalius, sunaudoja Kinijos, Europos Sąjungos, JAV ir Japonijos pramonė. Artimiausiu metu prognozuojamas vilnos paklausos ir pasiūlos subalansavimas, o tai sustabdys kainų kilimą. Vilnos pasaulinė rinka glaudžiai siejama su Kinija,  kuri yra didžiausia neapdirbtos vilnos importuotoja ir didžiausia vilnonių gaminių eksportuotoja. Vilnos importą Kinija ir toliau didins, o štai Europoje, JAV, Japonijoje jos paklausa mažės. 

 

Pasaulio rinkose stebimas avienos ir ėrienos brangimas. Šiai produkcijai 1990-2010 metais Kinijoje išaugo kaina penkis kartus, JAV – 1,5 karto, Australijoje – 1,1 karto. Tarptautinėje rinkoje ryškiai skiriasi avienos ir ėrienos kaina. Antai Australijoje už avieną mokama 1,7 karto mažiau nei už ėrieną, Naujojoje Zelandijoje – 1,9 karto. 1990-2011 metais veršiena ir jautiena pabrango 52,3%, kiauliena –  48,6, paukštiena –  61,3%, o aviena – 81,9%. Tai, kad veršiena, jautiena, kiauliena ir paukštiena pigesnė,įtakos turėjo į gamybą įdiegtos naujos technologijos, kurios padėjo sumažinti produkcijos savikainą. Aviena gi išlieka brangiausia mėsa Europoje. Daugiausia avienos suvartojama Naujoje Zelandijoje, Australijoje, ES, Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. 

 

 VIENO ŽMOGAUS AVIENOS SUVARTOJIMO DINAMIKA, KG

 

Kontinentas, šalis

1990

1995

2000

2005

2008

2010

2014

2020

Australija

14,7

15,6

11,1

11,0

11,0

10,1

11,0

9,1

Kanada

0,7

0,9

1,1

1,7

1,9

1

2,6

1,4

ES

3,2

3,2

3,0

3,0

3,0

2

2,9

1,7

Naujoji Zelandija

26,8

22,8

19,9

19,4

19,6

15,3

20,1

10,3

Afrika

2,1

2,2

2,3

2,3

2,3

2,1

2 5

2,2

Pietų Amerika

0,8

0,9

0,8

0,7

0,7

0,6

0,7

0,6

 

Kazimieras Šatas

Contact form

Šios dienos vardadieniai