2018-11-13, antradienis, 22:36.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 07:46, leidžiasi 16:17, dienos ilgumas 8:31.

Ar tikrai valgome celiuliozę ir kitokius niekus?

2017-08-18, paskelbė agroexpresas .lt
 Ar tikrai valgome celiuliozę ir kitokius niekus?

Niekam ne paslaptis, kad internetas beveik sužlugdė laikraščių industriją. Smogė jis pusiau mirtiną smūgį ir gretimai pramonės šakai – popieriaus gamybai, į kurią buvo investuotos milžiniškos lėšos ir kurioje dirbo daug žmonių. Nepaisant padarytos interneto žalos, pasaulyje vis dar milžiniškais kiekiais gaminama celiuliozė. Kur ji dabar dedama? Pasirodo, celiuliozė yra puikus maisto ingredientų pakaitalas. Aunt Jemima sirupas blyneliams –  celiuliozė. Pillsbury pyragaičiai – celiuliozė. Spurgos Kraft’s – celiuliozė. Pusryčiai Sara Lee – celiuliozė. Sūris hamburgeriuose – celiuliozė. Visur, kur tik pažvelgsi – celiuliozė. Ji pakeičia brangius miltus ir aliejų. Jos pilna kituose maisto produktuose. Celiuliozė trečdaliu pigesnė.Ji valgoma ir nenuodinga.

 

Tačiau celiuliozė ne maistas, tai tik priedas neturintis jokios maistinės vertės. Jūs nepatikėsite, tačiau medienos kiekis duonoje gali būti daugmaž toks pat kaip pjaustymo lentoje, ant kurios ta duona raikoma. Koks pats naudingiausias gėrimas daugeliui žmonių? Apelsinų sultys. Jas netgi rekomenduojama gerti, kad išvengtume peršalimo. Tiesiog stebuklingi vaistai ir tiek. Juolab, kad ant pakuotės ryškiomis raidėmis rašoma – 100 procentų natūralios. Vadinasi, ne iš koncentrato pagamintos, be cukraus. Be kitų priedų. Ir kodėl gi tuo nepatikėjus? Čia jums ne kokia nors dešra iš tualetinio popieriaus pagaminta. Tačiau štai vienas jums paprastas klausimas: ar niekad nepastebėjote, kad kiekviena pakuotė absoliučiai identiška savo skoniu? Arba tik šiek tiek skiriasi priklausomai nuo gamintojo. Atsakymas būtų toks: tik pirmoji sulčių gaminimo stadija yra normali – tai jų spaudimo procesas. O toliau jau prasideda gamintojo išmonės. Išspaustos sultys patenka į gigantiškus bakus, iš kur išpumpuojamas deguonis. Tai leidžia ilgai išsaugoti sultis. Būtent dėl to parduotuvių lentynose jos ir guli ištisus metus, nepriklausomai nuo sezono. Gamintojo akimis, šis procesas turi tik vieną minusą – jis sunaikina skonį. Viskas, kas lieka – vandeninga vaisinė masė atsiduodanti popieriumi. Tad į pagalbą pasitelkiamos chemijos kompanijos, tos pačios, kurios kuria kvapus dezodorantams ir kvepalams, t.y. vandeningai vaisinei masei taip vadinamo “skonio paketo” (flavor  pack) dėka suteikiamas norimas skonis. Reanimuotas skystis išpilstomas į paketus ir keliauja parduotuvių link. Na pabandykite iš apelsino namuose išspausti sultis – kiek ilgai išbus jos šviežios ir skanios? Taigi taigi.

 

Restoranai, pardavinėjantys hamburgerius, iš kailio neriasi, kad įtikintų mus parduodamų kotletų natūralumu. Antai McDonalds sako, kad visi jų mėsainiai pagaminti iš 100 procentų jautienos, kurią tiekia sertifikuoti fermerių ūkiai. O kompanija Taco Bell dar priduria, kad šalia sertifikuotų fermerių ūkių kokybės kontrolės poste stovi dar ir vidinė kompanijos inspekcija. Minėti mėsainių gigantai pasirengę pasirašyti dėl kiekvieno permalto mėsgalio natūralumo ir kokybės. Tai daro įspūdį, kurį retais atvejais gali sugadinti tik žarnyno lazdelėmis užkrėsta mėsa. Tačiau niekas nežino, iš kokių sertifikuotų fermerių ūkių ta mėsa atkeliavo ir kokios inspekcijos sertifikavo tuos ūkius. Tai viena. O antra, mėsainiai gaminami išties iš “švarios” mėsos. Problema čia kita – tos mėsos valymo procese. Niekam net į galvą nešauna mintis, kad kotletai praleidžiami pro vamzdį, kuriame jie apipurškiami amoniako garais. Nebent suklūstama tais atvejais, kai faršas tiek pradvogsta amoniaku, kad klientas neapsikentęs nupirktą produktą sugrąžina atgal pardavėjui. O juk amoniako garai gaunami iš to paties amoniako, kuris naudojamas trąšų ar unitazo valiklių gamybai. Tas amoniakas puikiausiai naikina žiurkes. Faršo apdorojimą amoniaku sugalvojo kompanija Beef Products inc. Tokio išradimo tikslas vienas – pelnas. Mat amoniaku apdoroti pigiausi gyvūnų viduriai leido pakeisti brangiai kainuojančias file atraižas. Išradimas gan greitai leido kompanijai suklestėti – šiandien ji tiekia 70 procentų mėsos faršo hamburgerių kepėjams.

 

Kai parduotuvių lentynose ar baruose su nutysusia seile lūpų kamputyje žvelgiame į pyragaičius su mėlynėmis, neskubėkime jų pirkti. Pernelyg jau skanios tos mėlynės. Gamtoje tokių nebūna. O jeigu dar prisiminsime, kad į begalę produktų tos mėlynės dedamos, tai norom nenorom imsime galvoti, kad aplink mus turėtų būti didžiulės mėlynių plantacijos. Tačiau jų nesimato. O mėlynės iš kažkur byra ir byra. Tiesos ieškoti ilgai čia irgi nereikia:  beveik visos maisto pramonėje naudojamos mėlynės – dirbtinės, pagamintos naudojant įvairias krakmolo, tirštiklių, maistinių dažiklių, identiškų skonių  kombinacijas. Jos nepavojingos sveikatai, bet ir uogų teikiamos naudos jose nėra. Tuo tarpu gamintojai į visas puses švaistosi klaidinančiais terminais ir nesuka sau galvos dėl tokios apgaulės. Įspūdžiui sustiprinti ant etikečių dar ir uogų paveiksliukai spausdinami. Tačiau skirtumas tarp tikrų uogų ir dirbtinių – didžiulis. Dirbtinės gali būti saugomos nepalyginamai ilgiau nei natūralios ir yra žymiai pigesnės tiek gamintojui, tiek ir pirkėjui. Užtat tikrose uogose esančių vitaminų čia ir su žiburiu nerasi. Puiki naujiena – kai kuriose šalyse jau priimtas įstatymas, kuris gamintojus įpareigoja ant pakuotės nurodyti, kad mėlynės netikros. Prasta naujiena – įstatymas nutyli, kokiu konkrečiai būdu gamintojas turi pateikti vartotojui tą informaciją. Apsukrūs gamintojai šia neapibrėžta situacija puikiausiai pasinaudoja. Antai Betty Crocker bei Target į produktus įdeda vos juntamą kiekį natūralių mėlynių ir reklamuoja natūralų skonį. Tuo tarpu didžioji tų uogų dalis, žinoma, dirbtinės. Ant mėlynių dribsnių Kellogs dėžutės nupieštos trys mėlynės. Piešinys pirkėją tarsi užburia ir  tolimesnė informacija jam jau tampa nebereikšminga. Panašiai elgiasi ir Total Blueberry Pomegranate dribsnių gamintoja General Mills. Rėksmingas pavadinimas sako, kad į dribsnius dedamas didžiulis kiekis mėlynių ir granatų. Deja, mėlynės čia dirbtinės, o iš ko pagaminti granatai geriau jau ir nežinoti.   

 

Kaimiški, arba dar kitaip ekologiški, kiaušiniai parduotuvėse, o ir turguose, kainuoja kur kas brangiau nei atvežti iš paukštynų. Tačiau labai didelė tikimybė, kad paukštyno kiaušinius tau parduos kaip kaimiškus. Kaip gi tu jį atskirsi? Kaip įrodysi, kad tą kiaušinį padėjo laisvai vaikštinėjanti po kiemą višta, o ne narvelyje besiblaškanti? Pastaruoju metu itin pagausėjo produktų, teikiančių naudą mūsų organizmui – riešutai, mažinantys riziką susirgti irdies ligomis, jogurtai, gerinantys virškinimą bei stiprinantys imunitetinę sistemą, vaikų maistas, apsaugantis nuo  netipiško dermatito ir panašiai. Belieka tik stebėtis, iš kur atsiranda visi tie stebuklingai gydantys produktai. Vakar tai buvo paprasčiausi riešutai, o šiandien jie ir nuo infarkto gydo, ir nuo diabeto.  Realybėje dauguma produktų tariamai turinčių gydomųjų savybių susiję su senoviniu menu akiplėšiškai meluoti. Stebuklingų jogurtų gydomąsias savybes gali paneigti bet kuris studentas medikas. Bet kodėl gamintojai ir toliau taip įžūliai meluoja? Viskas gi prasidėjo 2002 metais, kai visa eilė niekuo neišsiskiriančių maisto produktų FDA organizacijos, reguliuojančios tokius klausimus, dėka staiga įgavo supergalių. Tai eilinis marketingo triukas, kuriuo gali pasinaudoti kompanijos, jeigu jų produktas atitinka tam tikrus kriterijus. Naujiena tik ta, kad reikalingas mokslininkų pritarimas. Kalbant paprasčiau, nuo tada pakako tik sumokėti pinigus Las Vege prasilošusiam žmogui su baltu chalatu, kad jis patvirtintų jūsų gaminamo maisto produkto stebuklingas galias. Ir jau jokios kitos nuomonės čia įtakos nebeturėjo. Konvejeris užsuktas ir jau jo nebesustabdysi. Užtat kiekviena kompanija pasirūpina savais mokslininkais, kurie savo publikacijose skelbia būtent tai, ko reikia produkto prastūmimui į rinką. Negalima sakyti, kad visi teiginiai apie gydomąsiais produkto savybes yra melas, tačiau kliedesių lavinoje praktiškai neįmanoma grūdų atskirti nuo pelų. Kita vertus, koks skirtumas kas parašyta ant pakuotės – mes vis tiek viską suvalgome. Juk tabaką žmonės irgi savanoriškai rūko.

 

agroexpreso inf.

 

 

Contact form

Šios dienos vardadieniai